Viešieji pirkimai Lietuvoje vis dar kelia iššūkių tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms. Nepaisant tobulėjančios praktikos, kai kurios klaidos kartojasi sistemingai. Žemiau pateikiame dažniausiai pasitaikančias klaidas ir praktinius patarimus, kaip jų išvengti.
- Netikslus pirkimo objekto aprašymas
Dažna problema – per daug bendri arba prieštaringi techniniai reikalavimai. Rekomendacija: objekto specifikacijas grįsti faktiniais poreikiais ir rinkos analize. - Nepagrįsti kvalifikaciniai reikalavimai
Pernelyg griežti arba nesusiję su pirkimo objektu reikalavimai apriboja konkurenciją. Būtina užtikrinti proporcingumą. - Netinkamas vertinimo kriterijų taikymas
Dažnai kriterijai formuluojami taip, kad iš anksto lemia tiekėją. Rekomenduojama taikyti objektyvius, pamatuojamus ir aiškiai pagrįstus kriterijus. - Nenuoseklus komunikavimas su tiekėjais
Informacijos teikimas ne per CVP IS ar nevienodomis sąlygomis gali būti laikomas diskriminaciniu. Visa oficiali komunikacija turi vykti per sistemą. - Pasiūlymų vertinimo protokolų trūkumai
Vertinimo procedūros dažnai nepakankamai dokumentuotos. Svarbu tinkamai pagrįsti kiekvieną sprendimą, ypač atmestų pasiūlymų atveju. - Terminų nesilaikymas
Vėlavimai priimant sprendimus ar pateikiant informaciją tiekėjams gali būti pagrindas ginčams. Laikytis nustatytų terminų būtina. - Netinkamai parengtos sutarčių sąlygos
Per bendros ar miglotos nuostatos kelia riziką tiek pirkėjui, tiek tiekėjui. Sutarčių sąlygos turi būti aiškios, subalansuotos ir atitikti VPĮ reikalavimus. - Per mažas dėmesys rizikų valdymui
Nenumatytos situacijos pirkimo metu dažnai atskleidžia pasirengimo trūkumą. Rekomenduojama įsivertinti pagrindines rizikas dar pirkimo planavimo etape. - Neteisingas BVPŽ kodų naudojimas
Netinkamai parinkti BVPŽ kodai lemia nepasiekimą tikslinės tiekėjų auditorijos. Rekomenduojama naudoti kelis kodus, jei pirkimo objektas sudėtinis. - Neatnaujintos žinios apie įstatymų pakeitimus
2025 m. įsigaliojo keli svarbūs pakeitimai, susiję su vertės ribomis, sutrumpintais terminais ir kitais aspektais. Nuolatinis teisinės aplinkos stebėjimas – būtinas.
Išvada:
Dauguma šių klaidų kyla dėl nepakankamos analizės, perteklinio formalizmo arba patirties stokos. Sistemingas pasirengimas ir kokybiškas pirkimo dokumentų rengimas leidžia sumažinti tiek rizikas, tiek ginčų tikimybę. Viešieji pirkimai – ne tik teisės aktų laikymasis, bet ir strateginis įrankis, reikalaujantis nuolatinio tobulinimo.
Dirbate su viešaisiais pirkimais?
Pradėkite čia.



Leave a Reply