2025 m. Lietuva planuoja įgyvendinti 22 naujus viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPS, angl. PPP) projektus. Tai – nuosekli valstybės strategija naudoti privačias investicijas ir kompetencijas ilgaamžei viešajai infrastruktūrai kurti. Šių metų VPS projektų portfelis signalizuoja reikšmingą poslinkį – nuo tradicinių sektorių prie gynybos ir mobilumo stiprinimo.
Gynybos projektai – pirmą kartą per VPS
Išskirtinį dėmesį šiemet traukia du gynybos srities projektai. Vienas jų – Rūdninkų poligono infrastruktūros ir paslaugų sistemos plėtra, kuris yra vienas iš kertinių taškų Lietuvos karinio pasirengimo sistemoje. Antrasis – karinio miestelio statyba Kairiuose, Klaipėdos rajone. Abu projektai žymi pirmuosius žingsnius privačiam sektoriui įsitraukti į nacionalinio saugumo infrastruktūrą, iki šiol daugiausia plėtotą valstybės lėšomis.
Transporto infrastruktūra – tęsiama modernizacija
Kartu planuojami svarbūs transporto projektai: Kauno–Prienų–Alytaus kelio rekonstrukcija ir Zarasų aplinkkelio statyba. Tai ne tik seniai reikalingi projektai, bet ir esminiai žingsniai gerinant regioninį susisiekimą bei logistikos efektyvumą.
Institucinė parama ir iššūkiai
VPS kompetencijų centras „PPP Lietuva“ atliks pagrindinį vaidmenį projektų rengimo ir rinkos konsultacijų etapuose. Gynybos projektų atveju ypač svarbus taps rizikų paskirstymo modelis, tiekėjų atrankos skaidrumas ir atitiktis nacionalinio saugumo reikalavimams. Ši sritis Lietuvoje – dar neišbandyta VPS kontekste.
Išvados
2025-ieji gali tapti lūžio metais Lietuvos VPS politikoje. Jei gynybos srities projektai bus įgyvendinti sėkmingai, tai ne tik išplės VPS taikymo sritis, bet ir atvers duris tolimesniam tarpsektoriniam bendradarbiavimui. Vis dėlto sėkmė priklausys nuo to, kaip bus sprendžiami kompleksiniai reguliaciniai ir saugumo iššūkiai.
Norint sekti projektų eigą ar dalyvauti rinkos konsultacijose – rekomenduojama stebėti PPP Lietuva naujienas ir viešųjų pirkimų skelbimus per CVP IS.
Dirbate su viešaisiais pirkimais?
Pradėkite čia.
Leave a Reply