2025 metais įsigaliosiantys viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai žada iš esmės pakeisti Lietuvos viešųjų pirkimų sistemą. Šie pokyčiai ypač svarbūs tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek ir tiekėjams, nes keičiasi ne tik vertės ribos, bet ir pirkimų vykdymo tvarka.
Visų pirma, naujos taisyklės įneša svarbių pakeitimų mažos vertės pirkimų, tarptautinių pirkimų bei socialinių paslaugų srityse. Tačiau daugeliui organizacijų kyla klausimų, kaip tinkamai pasiruošti šiems pokyčiams ir užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų reikalavimų.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime svarbiausius 2025 metų viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, naująsias vertės ribas ir jų praktinį taikymą. Taip pat nagrinėsime, kokios pasekmės laukia už reikalavimų nesilaikymą ir kaip tinkamai pasiruošti būsimiems pokyčiams.
Esminiai viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai 2025 metais
Lietuvos viešųjų pirkimų sistema 2025 metais patiria ženklius pokyčius dėl naujų įstatyminių pakeitimų, kurie keičia tiek vertės ribas, tiek pirkimų vykdymo tvarką. Šie pakeitimai būtini ne tik sklandesniam pirkimų vykdymui, bet ir didesniam skaidrumui bei efektyvumui užtikrinti.
Naujų vertės ribų įsigaliojimo datos
Viešųjų pirkimų įstatymo pokyčiai įsigalioja etapais. Pirmieji pakeitimai įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d., kai buvo priimti Pirkimų įstatymo ir Gynybos pirkimų įstatymo pakeitimai 1. Šie pakeitimai visų pirma susiję su tiekėjų veiklos apribojimais tam tikrose valstybėse ir teritorijose.
Antrasis pakeitimų etapas pradeda galioti nuo 2025 m. vasario 1 d. Šią datą įsigalioja ypač reikšmingi Viešųjų pirkimų įstatymo ir Gynybos pirkimų įstatymo pakeitimai 2. Tarp jų – nauja VPĮ 46 str. 21 nuostata, kuri numato, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis neatlikęs teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės 3.
Svarbu pažymėti, kad mažos vertės pirkimų ribos taip pat atnaujintos – prekių ir paslaugų pirkimai laikomi mažos vertės, kai jų numatoma vertė neviršija 58 000 eurų be PVM, o darbų pirkimų atveju – 145 000 eurų be PVM 4.
Pagrindiniai pakeitimų tikslai
Šie pakeitimai yra platesnės viešųjų pirkimų reformos tęsinys. Dar 2014 m. reforma siekta, kad viešieji pirkimai būtų lankstesni, o procedūros paprastesnės, taip pagerinant MVĮ galimybes sudaryti viešųjų pirkimų sutartis ir sudarant palankesnes sąlygas strategiškiau naudoti viešuosius pirkimus 5.
Tačiau per pastaruosius 10 metų konkurencijos lygis ES bendrojoje rinkoje sumažėjo, todėl būtini papildomi pokyčiai 5. Vienas pagrindinių tikslų – sugriežtinti skaidrumo reikalavimus ir nuostatas dėl sąžiningumo, kad būtų lengviau užkirsti kelią korupcijai ir sukčiavimui 5.
Be to, pakeitimais siekiama užkardyti galimybes viešuosiuose pirkimuose dalyvauti subjektams, vykdantiems veiklą Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje ir kitose valstybėse ar teritorijose, nurodytose Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje 1. Taip pat įvesta nauja baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose 2.
Kaip pakeitimai paveiks skirtingus rinkos dalyvius
Naujieji pakeitimai turi didelę įtaką įvairiems rinkos dalyviams. Tiekėjams reikia atkreipti ypatingą dėmesį į šiuos aspektus:
- Perkančioji organizacija privalės pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis neatlikęs teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės 3.
- Tiekėjai, siekdami patvirtinti atitiktį šiam reikalavimui, informaciją privalo nurodyti EBVPD III dalies D2 punkte 6.
- Rangos darbų pirkimuose tiekėjams būtina itin atidžiai įvertinti kvalifikacijos reikalavimus – jie negali remtis partnerių ar subrangovų įvykdytais darbais 6.
Perkančiosioms organizacijoms taip pat tenka nauja atsakomybė. Jos galės atmesti paraiškas ar pasiūlymus, jeigu tiekėjas vykdo veiklą tam tikrose valstybėse ar teritorijose 1. Jeigu kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos teisingumo, jos turės paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti papildomą informaciją 1.
Daugumoje atvejų pirkimų vykdytojai susiduria su aplinkos apsaugos kriterijų taikymo iššūkiais – net 52% pirkimų vykdytojų ir 9% tiekėjų nurodo, kad aplinkos apsaugos kriterijai jiems nesuprantami 6. Taip pat 66% pirkimų vykdytojų trūksta informacijos, kaip patikrinti perkamų produktų atitiktį nustatytiems kriterijams 6.
Viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama palengvinti procesą, atnaujina tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo gaires. Šiomis gairėmis siekiama užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija ar nepagrįstai užaukštinti kvalifikacijos reikalavimai 6.
Naujos mažos vertės pirkimų ribos ir jų taikymas
Viešųjų pirkimų vertės ribos 2025 metais patyrė reikšmingų pokyčių, kurie įtakoja pirkimų procedūrų taikymą ir organizavimą. Naujosios taisyklės svariai pakeičia mažos vertės pirkimų vykdymo principus, todėl būtina išsamiai susipažinti su atnaujintomis vertės ribomis.
Prekių ir paslaugų pirkimų vertės ribos
Nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kurie pakeitė mažos vertės pirkimų ribas. Dabar mažos vertės pirkimu laikomas pirkimas, kai numatoma prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 70 000 Eur be PVM. Ši suma padidėjo nuo ankstesnės 58 000 Eur be PVM ribos.
Svarbu pažymėti, kad šios naujos ribos taikomos ne tik perkančiosioms organizacijoms, bet ir perkantiesiems subjektams, veikiantiems vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityse. Pirmieji pakeitimai perkantiesiems subjektams buvo pritaikyti nuo 2024 m. gegužės 1 d., kai buvo pakeista Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 12 straipsnio 3 dalis.
Taip pat įstatymuose numatyta teisė atlikti mažos vertės pirkimą atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 70 000 Eur be PVM to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, neatsižvelgiant į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija.
Darbų pirkimų vertės ribos
Darbų pirkimų vertės ribos taip pat patyrė svarbių pokyčių. Nuo 2024 m. gegužės 1 d. mažos vertės darbų pirkimu laikomas pirkimas, kai numatoma darbų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 174 000 Eur be PVM. Anksčiau ši riba buvo nustatyta ties 145 000 Eur be PVM.
Perkantiesiems subjektams taip pat taikomi šie patys pakeitimai – mažos vertės darbų pirkimo riba padidinta nuo 145 000 Eur iki 174 000 Eur be PVM. Įstatymų pakeitimai taip pat suteikia teisę atlikti mažos vertės pirkimą atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė darbų pirkimo atveju yra mažesnė kaip 174 000 Eur be PVM.
Visgi, nepaisant padidėjusių ribų, perkančiosios organizacijos neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta Viešųjų pirkimų įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama.
Žodinių sutarčių sudarymo galimybės
Kitas svarbus pakeitimas – žodinių sutarčių vertės ribos padidinimas. Nuo 2024 m. gegužės 1 d. pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur be PVM. Tai reikšmingas pokytis, nes anksčiau ši riba buvo 10 000 Eur be PVM, o dar anksčiau – tik 5 000 Eur be PVM.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ši nuostata taikoma tik supaprastintiems pirkimams, įskaitant mažos vertės pirkimus. Jeigu vykdomas tarptautinės vertės pirkimas, sutartis, neatsižvelgiant į jos vertę, visuomet turi būti sudaroma raštu.
Be to, nuo 2025 m. sausio 16 d. keisis žodžiu sudarytų pirkimo sutarčių viešinimo tvarka. Po 2025 m. sausio 1 d. žodžiu sudarytų sutarčių sąskaitas tiekėjai pateiks Sąskaitų administravimo bendrojoje informacinėje sistemoje (SABIS). Pirkimo vykdytojams šių sutarčių informacijos CVP IS viešinti nebereikės, nes sąskaitų duomenys iš SABIS į CVPP bus paviešinti automatiškai.
Iki šiol pirkimų vykdytojai privalėjo CVP IS sistemoje viešinti informaciją apie žodžiu sudarytas sutartis ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų pasibaigus ketvirčiui, per kurį buvo sudarytos sutartys. Naujoji sistema turėtų supaprastinti administracinius procesus ir sumažinti pirkimų vykdytojų naštą.
Tarptautinių pirkimų vertės ribos 2025 metais
Tarptautinių pirkimų vertės ribos nuolat atnaujinamos ir peržiūrimos, o 2025 metais galiojančios ribos nustatytos remiantis Europos Komisijos deleguotaisiais reglamentais. Šios ribos yra vienodos visos ES mastu, o Lietuvos Respublikoje negali būti nustatomos kitokios ribos negu nustatyta ES teisės aktuose. Europos Komisija šias tarptautinių pirkimų ir tarptautinės koncesijos verčių ribas peržiūri kas dvejus metus.
Perkančiosioms organizacijoms taikomos ribos
Sprendžiant, kurią tarptautinio pirkimo vertės ribą perkančioji organizacija turi taikyti, svarbu atsižvelgti į tai, ar perkančioji organizacija yra įrašyta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą Centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą.
Kai prekes ar paslaugas (išskyrus socialines ir kitas specialiąsias paslaugas) perka ar projekto konkursą vykdo centrinės valdžios perkančiosios organizacijos, įrašytos į minėtą sąrašą, taikoma 143 000 eurų vertės riba be PVM. Tuo tarpu perkančiosioms organizacijoms, kurios nėra įrašytos į sąrašą, prekėms ir paslaugoms taikoma 221 000 eurų vertės riba be PVM.
Gynybos srityje veikiančioms perkančiosioms organizacijoms pirkimo riba nustatoma priklausomai nuo pirkimo objekto. Kai perkamos prekės, kurios yra susijusios su Viešųjų pirkimų įstatymo 6 priede nurodytais produktais, taikoma 143 000 eurų vertės riba. Jeigu prekės nėra susijusios su minėtame priede nurodytais produktais, taikoma 221 000 eurų vertės riba.
Darbų pirkimams taikoma vienoda vertės riba visoms perkančiosioms organizacijoms – 5 538 000 eurų be PVM. Ši riba galioja nepriklausomai nuo to, ar perkančioji organizacija yra centrinės valdžios, ar ne.
Perkantiesiems subjektams taikomos ribos
Perkantieji subjektai – tai vandentiekio, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiantys subjektai, kuriems taikomos kitokios tarptautinio pirkimo vertės ribos nei įprastoms perkančiosioms organizacijoms.
Kai perkantysis subjektas perka prekes ar paslaugas arba vykdo projekto konkursą, taikoma 443 000 eurų vertės riba be PVM. Ši suma yra ženkliai didesnė nei taikoma įprastoms perkančiosioms organizacijoms, kadangi sektoriniams pirkimams ES teisės aktai nustato aukštesnes vertės ribas.
Darbų pirkimams perkantiesiems subjektams, kaip ir perkančiosioms organizacijoms, taikoma ta pati 5 538 000 eurų vertės riba be PVM. Tokiu būdu darbų pirkimų atveju ribos yra suvienodintos tiek įprastoms perkančiosioms organizacijoms, tiek specialiuose sektoriuose veikiantiems subjektams.
Svarbu pažymėti, kad tarptautinės vertės viešųjų pirkimų ribos nustatytos be PVM, o numatoma pirkimo vertė skaičiuojama imant visas mokėtinas sumas, į jas įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes.
Socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų vertės ribos
Socialinės ir kitos specialiosios paslaugos – tai Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priede bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 4 priede nurodytos paslaugos (sveikatos, švietimo, socialinės, kultūros ir pan.).
Perkančiosioms organizacijoms taikoma socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo vertės riba yra 750 000 eurų be PVM. Ši suma yra fiksuota pačiame Viešųjų pirkimų įstatyme ir, priešingai nei kitos tarptautinių pirkimų vertės ribos, nėra peržiūrima kas dvejus metus Europos Komisijos.
Perkantiesiems subjektams taikoma žymiai aukštesnė socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų vertės riba – 1 000 000 eurų be PVM. Tokia aukštesnė riba nustatyta atsižvelgiant į specifinę sektorinių pirkimų prigimtį.
Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos, nustačiusios tarptautinį interesą (angl. cross-border interest), taip pat turėtų taikyti tarptautinio pirkimo reikalavimus, net jei tokio pirkimo vertė nesiekia tarptautinio pirkimo vertės ribų. Tarptautinio intereso nustatymui svarbu įvertinti tokias objektyvias aplinkybes kaip reikšmingai didelė numatoma pirkimo vertė, vieta, kurioje bus vykdoma sutartis, ar techninės pirkimo objekto charakteristikos.
Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja, nustačius tarptautinį interesą, perkančiajai organizacijai taikyti ne supaprastinto, o tarptautinio pirkimo paskelbimo taisykles, taip užtikrinant didesnį potencialių tiekėjų skaičių bei skaidrumą.
Pirkimų planavimo reikalavimai pagal naująjį reglamentavimą
Tinkamas pirkimų planavimas tampa vis svarbesniu viešųjų pirkimų proceso aspektu, ypač atsižvelgiant į 2025 metais įsigaliojusius pokyčius. Nauji reglamentai įpareigoja perkančiąsias organizacijas ne tik rūpestingai planuoti būsimus pirkimus, bet ir laikytis griežtesnių viešinimo terminų bei konsolidavimo reikalavimų.
Pirkimų suvestinės paskelbimo terminai
Viešųjų pirkimų įstatymas nurodo, kad perkančioji organizacija privalo parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus. Pagal naujas taisykles, pirkimų suvestinę būtina paskelbti iki kovo 15 dienos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) 7. Patikslinus pirkimų planą, atnaujinta informacija turi būti paskelbta nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas 8.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad rengiant 2025 m. pirkimų suvestinę, būtina naudoti naują suvestinės šabloną, skirtą būtent 2025 metams 7. Pasibaigusių metų planuojamų pirkimų į suvestinę įtraukti negalima, nes 2024 m. suvestinės bus atmetamos 7.
Pirkimų plano sudarymo metodika
Pirkimų planas – tai perkančiosios organizacijos parengtas ir patvirtintas ateinančiais biudžetiniais metais planuojamų vykdyti prekių, paslaugų ir darbų pirkimų sąrašas 9. Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja pirkimų planavimo procesą pradėti jau einamųjų metų antrąjį pusmetį 10.
Efektyviam pirkimų planavimui reikalingi šie žingsniai:
- Pirkimų poreikio surinkimas iš visų organizacijos padalinių
- Rinkos tyrimo atlikimas, įskaitant duomenų rinkimą ir analizę 10
- Pirkimų plano projekto parengimas
- Plano derinimas ir tvirtinimas
- Suvestinės paskelbimas CVP IS
Rekomenduojama pirkimo iniciatoriams ne rečiau kaip kas ketvirtį peržiūrėti patvirtintą pirkimų planą ir įvertinti jame pateiktos informacijos aktualumą 9. Atsiradus papildomam poreikiui, pirkimų planas gali būti tikslinamas kartą per ketvirtį, išskyrus nenumatytus atvejus, pavyzdžiui, papildomą finansavimą, ekstremalias situacijas ar technines avarijas 11.
Pirkimų konsolidavimo galimybės
Naujasis reglamentavimas skatina didesnį pirkimų konsolidavimą. Centrinė perkančioji organizacija (CPO) vertina skirtingų perkančiųjų organizacijų panašių ar tokių pačių pirkimų konsolidavimo galimybę pagal pirkimo objektą ir BVPŽ kodus, neatsižvelgiant į planuojamo atlikti pirkimo vertę 11.
Pirkimų konsolidavimas teikia keletą privalumų: sumažina administracinę naštą, padeda pasiekti masto ekonomiją ir geresnę kainą, leidžia taikyti vienodus kokybės standartus. Todėl CPO rekomenduoja išanalizuoti pavaldžių pirkimų vykdytojų poreikius ir parengti centralizuotų pirkimų planą 12.
Svarbu paminėti, kad planuojant 2025 metų pirkimus, rekomenduojama atsižvelgti į pirkimų vykdytojams nustatytus tikslus, įskaitant žaliųjų pirkimų vykdymą ir prisidėjimą prie socialinių klausimų sprendimo 12.
Teisinės pasekmės už naujų reikalavimų nesilaikymą
Nesilaikant viešųjų pirkimų įstatymo naujųjų reikalavimų, pirkimų vykdytojams bei tiekėjams gresia rimtos teisinės pasekmės. Naujas teisinis reguliavimas numato griežtesnes sankcijas už pažeidimus, todėl būtina išsamiai susipažinti su atsakomybės rūšimis ir jų taikymo tvarka.
Galimos sankcijos ir baudos
Lietuvos teisės aktai numato keturių rūšių atsakomybę už viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Tai gali būti drausminė ar tarnybinė, civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, kuri taikoma atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir sunkumą.
Administracinė atsakomybė už viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnyje. Perkančiųjų subjektų vadovams, komisijos nariams ar ekspertams gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 250 iki 3000 eurų, o pakartotinių pažeidimų atveju – nuo 2000 iki 6000 eurų 13.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Šis pakeitimas yra ypač svarbus, nes perkančioji organizacija privalo pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis neatlikęs teismo sprendimu paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės 2.
Pirkimų procedūrų nutraukimo rizikos
Vienas svarbiausių pirkimų procedūrų nutraukimo pagrindų numatytas VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje – jei buvo pažeisti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti 3. Tačiau Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra išimtinio pobūdžio 4.
Perkančioji organizacija taip pat gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal VPĮ 46 straipsnio 1 dalį 14. Visgi būtina objektyviai įvertinti perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas pirkimą išsaugoti 3.
Tiekėjų teisės ginčyti pirkimus
Tiekėjai turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus teikiant pretenzijas arba kreipdamiesi į teismą. Tačiau ne visada verta skųsti sprendimą nutraukti pirkimą – kiekviena situacija yra individuali ir reikalauja teisinės analizės 4.
Teismas, nagrinėdamas ginčus, gali taikyti alternatyvias sankcijas: pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimą arba perkančiajai organizacijai skiriamą baudą. Bauda gali siekti iki 10 procentų pirkimo sutarties vertės 15. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
Išvados
Taigi, 2025 metų viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai ženkliai keičia pirkimų vykdymo tvarką Lietuvoje. Visų pirma, naujos vertės ribos reikalauja atidaus planavimo – mažos vertės pirkimams nustatytos 70 000 eurų riba prekėms bei paslaugoms ir 174 000 eurų riba darbams. Tarptautiniams pirkimams taikomos dar aukštesnės ribos, siekiančios net 5 538 000 eurų darbų pirkimams.
Svarbu pažymėti, kad pirkimų vykdytojai privalo kruopščiai laikytis naujų reikalavimų. Pirkimų planavimo dokumentai turi būti paskelbti iki kovo 15 dienos, o už reikalavimų nesilaikymą gresia rimtos teisinės pasekmės – nuo administracinių baudų iki pirkimų procedūrų nutraukimo.
Tačiau šie pokyčiai nėra vien tik iššūkis – jie atveria naujas galimybes efektyvesniam ir skaidresniam viešųjų pirkimų vykdymui. Perkančiosios organizacijos, tinkamai pasiruošusios ir supratusios naująsias taisykles, galės užtikrinti sklandų pirkimų procesą ir išvengti galimų teisinių pasekmių.
Nuorodos
[1] – https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/2025-m-sausio-1-d-isigaliojo-pirkimu-istatymo-ir-gynybos-pirkimu-istatymo-pakeitimai/
[2] – https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/viesuju-pirkimu-istatymo-ir-gynybos-istatymo-pakeitimai-isigaliosiantys-2025-m-vasario-1-d
[3] – https://www.teise.pro/index.php/2023/07/31/naujausiose-lat-nutartyse-apie-viesojo-pirkimo-proceduru-nutraukimo-pagrindus-nepagristo-praturtejimo-instituta-ir-draudziamuosius-ivykius/
[4] – https://www.teise.pro/index.php/2025/01/21/ar-verta-neskusti-jei-perkancioji-organizacija-nutrauke-viesaji-pirkima/
[5] – https://www.eca.europa.eu/ECAPublications/SR-2023-28/SR-2023-28_LT.pdf
[6] – https://viesiejipirkimai.ai/2025/03/10/viesuju-pirkimu-naujoves-2025-ka-butina-zinoti-verslo-savininkams/
[7] – https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/2025-01-03-papildyta-metodine-medziaga-instrukcija-del-2025-m-suvestines-viesinimo-ir-naujas-duk
[8] – https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016402460-38-straipsnis-Pirkim%C5%B3-planai
[9] – https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAP/TAPIS.93805/
[10] – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=retqlhlih&documentId=f511a60095b011ec9e62f960e3ee1cb6&category=TAD
[11] – https://www.klaipedosmedeine.lt/wp-content/uploads/2025/02/CPO-tvarka-2025-02-14-AD1-116.pdf
[12] – https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/laikas-suplanuoti-viesuosius-pirkimus-2025-metams
[13] – https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/nuomones/vitalija-varnaitiene-kada-butinasis-reikalingumas-apsaugo-nuo-atsakomybes-viesuosiuose-pirkimuose-120086280
[14] – https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016399820-90-straipsnis-Pirkimo-sutarties-ar-preliminariosios-sutarties-nutraukimas
[15] – https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016399940-106-straipsnis-Alternatyvios-sankcijos-ir-j%C5%B3-taikymas
Leave a Reply